Alfa“ („α“) – opera, kurioje drąsiai keliami svarbūs šių dienų socialiniai ir kultūriniai klausimai. Atsigręžiama į tokias temas: lyčių lygybė, mažumos ir didelių istorijų krizė. Pritrenkiantis dviejų tolimų žanrų – operos ir komiksų – junginys meilės ir nužudymo istorijai (su stipria pagrindine heroje priešaky) suteikia ekstravagantiškumo.

Operoje pasakojama istorija yra variacija vieno ryškiausių XX amžiaus ispanų poeto ir dramaturgo Federico García Lorcos tragiško likimo tema. „Alfoje“ veikianti Isabelė García Lorca, Federico sesuo, po daugelio metų emigracijoje sugrįžta į Ispaniją norėdama atskleisti savo brolio likimo paslaptis. Rašytojo mirties aplinkybės iki šiol yra miglotos, o kapo vieta kurį laiką buvo manoma esanti netoli Alfacaro miestelio Andalūzijoje. Siekį atskleisti tiesą apsunkina laiko rate užstrigusi paslaptis, kuri mus nuolat grąžina atgal į pradžią ir tampa „alfa“ be „omegos“.

2019 m. operos kūrybinė komanda apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ nominacijoje „Opera / operetė / miuziklas“.

„α“ partitūra buvo sukurta žavintis flamenko melodijomis ir pasikartojančiomis minimalistinės muzikos struktūromis. Operos ritminį audinį sudaro du kontrasto principu gretinami sluoksniai: pastovus, ritmingas pulsas ir „pakibęs“, tarsi nejaukią tylą įgarsinantis aukštų dažnių spengimas. Kūrinio veikėjai savo partijas dainuoja šių ritminių struktūrų fone, joms svyruojant nuo skubraus rečitatyvo iki smarkiai ornamentuotų melodijų. Partitūroje vokalines linijas atspindi akordeono ir gitaros partijos, kurios pasitelkus gyvą elektroniką neretai sluoksniuojamos ir palaipsniui sukuria tirštėjančią garsų vertikalę. (kompozitorius Albertas Navickas)

Tai ne tik opera – tai „opera-komiksas“ apie moters superherojės, kovojančios tiek su antgamtiniais, tiek su žemiškais demonais, išbandymus ir vargus pasaulyje. Opera „α“ man yra tarsi puslapių rinkinys – komiksų knyga. Opera „α“ yra MEGA moteriška. (režisierė Dr. GoraParasit)

„Alpha“ – tarptautinės scenos vertas kūrinys, narpliojantis šiandien ypač aktualias stiprios moteris ir lyčių lygybės temas. (Rasa Murauskaitė, Kultūros barai)

Pastatymo estetika koketuoja su feminizmu, komiksais ir kompiuterinių žaidimų vizualumu, režisūros kalboje naudojami pantomimos teatro elementai, konceptualiai sukurta šviesų ir spalvų partitūra. (Lauma Mellēna, atsiliepimo vertimas iš latvių k. publikuotas www.menufaktura.lt)

Komikso ir operos derinys netikėtai suveikė. (Emilija Visockaitė, 15min.lt)

Premjera: 2018 m. balandžio 20 d., Menų spaustuvė, VII Šiuolaikinės operos festivalis NOA.